- smukčius
- smùkčius, -ė smob. (2) menk. 1. kas apsmukęs, nevalyvas: Nė skersa aš nežiūrėčia į tokį smùkčių Snt. O tu smùkčiau, ar tu negali gražiau apsitaisyti?! Alk. 2. sukčius, apgavikas: Eik tu, smùkčiau vienas, aptvosiu aš tavi su lazda už tokį darbą! Yl. Sukčius, smukčius, mainininkas Šts. Smukčė I. 3. Slnt besotis, rijūnas: I smùkčius – visas uogas vienas surijo Žeml. Smùkčius ir išrijo muno arbatą Brs. 4. I, Kos36 smaližius. 5. I, NdŽ, Slnt meilikautojas, pataikūnas.
Dictionary of the Lithuanian Language.